Pradėti reikia nuo jūsų senelių, prosenelių, - nuo tų žmonių, kurie gyvi ir kurie dar gali jums ką nors papasakoti.
Surinkite viską, ką galite. Iš to, ką surinkote, nusibraižykite genealoginę schemą, o tada galima tęsti paieškas Lietuvos valstybiniame istorijos archyve. Turėdami nubraižytą schemą, suprasite, ko jums reikia ieškoti. Pagal atitinkamą laikotarpį peržiūrėkite susijusių bažnyčių metrikų knygas, peržiūrėti galima dekanatines knygas, taip pat ir gretimų parapijų knygas, - žmonės kilnojosi. Archyve pradėti nuo gimimo metrikų, svarbiausias įrašas - tėvo pavardė
Jeigu jau išsiklausinėjote vyresniųjų giminaičių, susirūšiavote, pasidarėte medį iš visos gautos informacijos, tai toliau reiktų:
Jei prieš jus 19 ar 20 amžiaus kanceliarinės knygos:
*knygos paraštėje yra grafa, kurioje 90 laipsnių kampu įrašyta tėvo pavardė.
*antroje grafoje paprastai būna: krikšto data, bažnyčia, kunigo pavardė, ritualiniai tekstai, o pabaigoje vaiko krikšto vardas, todėl šios grafos nereiktų studijuoti, jei tėvų pavardė jums nieko nesako.
*geriausia skaityti vidurinėje grafoje esantį įrašą, jame pradedama rašyti pvz.: valstietis Šiaulių dūmos (gali būti dar valsčius užrašytas) Jonas ir Marijona iš Juškevičių Kairiai.
* jeigu ieškote prosenelio, tereikia ties ta vieta, kur paryškinta tėvo pavardė, sekti ją visuose puslapio įrašuose. Tik tuomet, kada rasite reikalingą tėvo pavardę, yra prasmė perskaityti toje pačioje grafoje esančią motinos pavardę, gimimo datą, žemiau esantį vietovardį. Radus reikiamą asmenį atkreipkite dėmesį į pirmoje grafoje esančią datą ir vaiko krikšto vardą, trečioje grafoje - liudininkus, krikštatėvius, jų pareigas, gyvenvietes ir kita. Bet kol pavardė neužkliuvo - verčiate lapus ir nesigilinate į visą kas ten prirašyta.
Taip įprasite dirbti konstruktyviai ir atsijoti ne jums priklausančių giminių pavardes.
Šis straipsnis padės suprasti, kaip gali būti užrašytos pavardės senuose archyviniuose dokumentuose. Tai pagalba asmenims - ne specialistams, tyrinėjantiems savo šaknis ir ieškantiems duomenų archyvuose. Pateikiama straipsnio santrauka.
Pagal Dr. Jūratės ČIRŪNAITĖS (Rudnica herbo bajorė) straipsnį "KAUNO PAVIETO BAJORŲ ĮVARDIJIMAS XVII a. PABAIGOJE"
Šiame straipsnyje yra tiriamas 1690 m. LDK padūmės mokesčių surašymo dokumente užrašytų Kauno pavieto bajorų giminėms priklausančių asmenų įvardijimas.
Daugiau
Yra tūkstančiai archyvinių dokumentų, kurie benaudojant plyšta ir neišlaiko vartotojų antplūdžio, todėl pereinama prie dokumentų skaitmeninimo ir labai svarbu, kad skaitmeninis dokumentas ne tik nebūtų masyvus, bet ir lengvai skaitomas. Tokiems reikalavimams atitinka DjVu (tariama dėževū), - dokumento formatas, kuris leidžia dokumentą suspausti iki neįtikėtino dydžio ir su labai gera kokybe. Galima sakyti, kad tai alternatyva griozdiškiems pdf failams.
Daugiau
Genealoginių programų dabar yra daug. Jos palengvina darbą, truputį kruopštumo, atidumo ir po truputį užpildydami greitai turėsime visos savo giminės schemą, bet ką toliau su ja daryti? Jei bandysime atspausdinti, bus visa virtinė lapų, jais galima iškloti viena ar dvi kambario sienas. Iš kitos pusės tokios programos gali suformuoti įvairių įdomių suvestinių arba kaip jos vadina raportų.
Jam pagrindą davė 1919-1939 metų Lietuvos dvarų ir dvarelių sąrašas, kurį parengė prof. Jerzy Ženkiewicz (Lenkija, Torunė, M.Koperniko universitetas)