Vardų žinynas
Pavardžių atsiradimas
Žodynėlis, kuriame yra iš viso 379 lietuviški vardai, nuolatos papildomas ir koreguojamasPapildymai ir pataisymai pageidaujami. Jeigu pastebėsite klaidų ar netikslumų, rašykite elektroniniu paštu
Ieškoti vardo - pasinaudokite paprasčiausia MS Word'o funkcija CTRL+F.
2018-08-24 žodynas papildytas lietuviškų pavardžių susidarymo raida pagal Zigmo Zinkevičiaus straipsnį (Mokslas ir gyvenimas, 1973, nr.4).
Lietuvos pavardžių atsiradimo procesas prasidėjo XIV amžiuje. Iš pradžių buvo vartojamas tėvo vardas, - bet tik vienai kartai, pvz., Povilo sūnus Jonas, tapdavo Jonu Povilaičiu, nors to meto dokumentuose rašydavo Pavlovič. Ne dėl to, kad kaip daugelis mano, tokia pavardė atėjo iš slavų kalbų (populiari XVII a.). Tėvavardžiai su -ovič, -evič Lietuvoje buvo vartojami anksčiau, negu į kanceliarinę kalbą atėjo lenkų kalba. Tai paveldėta iš LDK kanceliarijų kalbos ir yra rytų slavų kilmės. Lenkams tai nebuvo būdinga, prie tokios priesagos lenkai priprato vėliau, kai sulenkėjo Lietuvos diduomenė. Iš šių priesagų lietuviai įgavo daug pavardžių su priesagomis -avičius, -evičius.
Tėvavardžiai-pavardės buvo sudaromos iš lotyniškų krikšto vardų, pvz., Erazmo sūnus - Erasmusovič arba pagal tėvo amatą (aludario sūnus - Pivovarovič) mažybinių-maloninių krikšto vardų formos su priesagomis -ulis, -elis, ir net iš ikikrikščionybės laikų.
Tas pats asmuo galėjo būti įvardintas visaip, pridedant prie vardo tėvavardį, amatą, pravardę. Galutinai pavardės susiformavo XVIII a. pabaigoje.
| Lietuviškai | Rusiškai - slaviškai | Pavardė galėjo būti užrašytos | Kaip atsirado |
| Balandis | Balandzievič | lietuviškos kilmės | |
| Dundulis | Dunduliova | lietuviškos kilmės | |
| Galvelis | Galveliova | lietuviškos kilmės | |
| Georgius | Jerzi | Jurgievič | |
| Girinis | Girnin | numesta | |
| Girniūnas | Girniunasz | iškraipyta | |
| Jonas, Jonelis, Jonulis | Jonuš, Ivaška | Jankovič, Jonušovič, Ivaškovič, Janelevič, Janulevič | iš liaudies krikšto vardo formų |
| Jonulis | Januliova | iš mažybinių-maloninių krikšto vardų | |
| Juras (liaudiškai Jurgis) | Jurjev | iš krikšto vardų, iš LDK kanceliarijų kalbos | |
| Kiškelis | Kiškelievič, Zając (išversta į lenkų kalbą) | lietuviškos kilmės | |
| Kirvelis | Kirveliova | lietuviškos kilmės | |
| Kuprelis | Kupreliovič | lietuviškos kilmės | |
| Matulis, Matas | Matulevič | iš mažybinių-maloninių krikšto vardų | |
| Mazgelis | Mazgeliova | lietuviškos kilmės | |
| Meškutaitis | Meszkowski | su lenkiška priesaga | |
| Meškutis | Meszkuc, Miedžwiedž (išversta į lenkų kalbą) | numesta | |
| Narbutas | Narbutovič | iš ikikrikščionybės laikų | |
| Noreika | Noreikova | lietuviškos kilmės | |
| Oželis | Kozioł (išversta į lenkų kalbą) | ||
| Petras | Petrov | iš LDK kanceliarijų kalbos | |
| Petrulis | Petrulevič | iš mažybinių-maloninių krikšto vardų | |
| Pirčiulis | Pirczul | numesta | |
| Plikis | Plikievič | lietuviškos kilmės | |
| Purvelis | Purwinski | su lenkiška priesaga | |
| Radvila | Radzivilovič | lietuviškos kilmės | |
| Rimgaila | Rimgailovič | lietuviškos kilmės | |
| Stasiulis | Stasiulevič | iš mažybinių-maloninių krikšto vardų | |
| Stepulis | Stepuliovič | iš mažybinių-maloninių krikšto vardų | |
| Stukelis | Stukeliova | lietuviškos kilmės | |
| Stumbras | Stumbrievič | lietuviškos kilmės | |
| Tilvikas | Tilvikievič | lietuviškos kilmės | |
| Tomulis | Tomuliova | iš mažybinių-maloninių krikšto vardų | |
| Tripadis | Tripadzievič | lietuviškos kilmės | |
| Veršelis | Byk | išversta į lenkų kalbą | |
| Viešvila | Viešvilova | lietuviškos kilmės | |
| Žemaitis | Žemaicovič | lietuviškos kilmės | |
| Žirnikas | Žirnikos | iškraipyta |
Pastabos ir šaltiniai
Sutrumpinimai: M.Ž. - mažoji Lietuva, s.- seniau
Pastabos:
1. Albertas, Adalbertas (ir, manau, Albrechtas, nes pirmieji vardai,
tai lotynizuotos germaniško vardo formos) yra tapatūs Vaitiekui. Čia iš to, kad
gerb. šventasis turėjo du vardus, kuriais skirtingose kultūrose skirtingai ir
vadinamas, bet suprantama, kad jais įvardinamas tas pats patronas. Todėl
lotyniškame krikšto įraše yra Adalbertus, o gyvenime vadinamas Vaitiekumi. -
V.Povilionis
2. Szczęsny yra lotyniško vardo Felix (Laimius) vertimas į lenkų kalbą. Lietuviai, neprilygdami lenkams tarimo subtilumu, iš to pasidarė Čėsną (vyrišką ir moterišką), kurie dabar išliko tik pavardėse. - - V.Povilionis
* rasta archyvimuose dokumentuose
Parengė Audronė Musteikienė. h. Pogonia, LGHD steigėja
Papildė: Elena Orlova, Česlav Malevskis,
Vidimantas Kučas, Vidmantas Povilionis, Aidas Baškys, Sigita Gasparavičienė
Šaltiniai:
- Lietuvos katalikų ir stačiatikių gimimo/santuokos/mirties metrikų knygos
- Kauno pavieto bajorų įvardijimas XVII a pabaigoje, Doc. dr. Jūratė ČIRŪNAITĖ, Rudnica herbo bajorė, Vytauto Didžiojo universitetas, „Lietuvos bajoras“ Nr.14
- Kaip XVI a. pradžioje vadino Žemaitijos bajorus, Doc. dr. Jūratė ČIRŪNAITĖ, Rudnica herbo bajorė, Vytauto Didžiojo universitetas, „Lietuvos bajoras“ Nr.16
- Kaip Kauno pavieto bajorus vadino XVI a. viduryje, Doc. dr. Jūratė ČIRŪNAITĖ, Rudnica herbo bajorė, Vytauto Didžiojo universitetas, „Lietuvos bajoras“ Nr.17
- http://giminesmedis.blogas.lt/vardai-lotynu-lenku-rusu-lietuviu-kalbomis-805.html
Ką apie kilmingas LDK bajores pasakoja jų vardynas, Doc. dr. Jūratė ČIRŪNAITĖ, Lietuvos sveikatos mokslų universiteas, Rudnica herbo bajorė, ,„Lietuvos bajoras“ Nr.18 - Kaip Gardino bajorus vadino XVI a. pirmoje pusėje, Doc. dr. Jūratė ČIRŪNAITĖ, Rudnica herbo bajorė, "Lietuvis bajoras" Nr. 19.
- Prienų parapijos archyvas, Kunigas Algimantas Kajackas
VLKK komisija
VLKK konsultuoja visuomenę ir metrikacijos įstaigas asmenvardžių taisyklingumo klausimais.
Lietuvos piliečių ir jų vaikų vardų dažnumas grafiškai pateikiamas svetainės vardai.vlkk.lt skyriuje Įdomioji statistika . .
Asmenvardžiai
Kalbos komisija konsultuoja ir atsako į paklausimus dėl vardų teiktinumo, pavardžių darybos, to paties asmens vardo ir (ar) pavardės tapatybės (žr. toliau „Vardo ir (ar) pavardės tapatybės klausimai“).
Daugiau
Metrikai
Lietuvoje iki 1940 m. metrikus tvarkė ir saugojo Bažnyčia pagal 1927 m. pasirašytą konkordatą su Vatikanu.
Pagal
Civiliniai aktai
Pirmieji valstybiniai civilinės būklės aktai – santuokos – pradėti registruoti XVI a. pabaigoje Nyderlanduose.
daugiau
Dvarų žodynas
Jam pagrindą davė 1919-1939 metų Lietuvos dvarų ir dvarelių sąrašas, kurį parengė prof. Jerzy Ženkiewicz (Lenkija, Torunė, M.Koperniko universitetas)
Daugiau