Vytautas STRAIŽYS
Fotografavo, aprašė
ir Virtualiam archyvui dovanojo Vytautas Straižys.
1707-1714 m. metrikiniai įrašai (980 krikšto ir 296 santuokų įrašų)
Pirmosios knygos tarpus dalinai užpildo antroji platesnio formato knyga,
nors kurie įrašai kartojasi abiejose knygose. Antrosios knygos viršelyje
užrašyta, kad ji apima 1707 – 1714 metus. Knygos gale patikslinama, kad čia
yra 1693 – 1714 m. laikotarpio 980 krikšto ir 296 santuokų įrašų, puslapių
skaičius 109.
Plačioji knyga įrišta taip pat 1834 m. kovo 21 d. Antrosios knygos pradžioje
nuo 1707 m. iki 1714 m. įrašų gana tvarkingai surašyti krikštai,
atrodo vieno ir to paties raštininko. Matyt tie įrašai buvo perrašyti į
vieną knygą iš juodraščių. Kaip ir pirmojoje knygoje, krikštų ir santuokų
įrašai eina pakaitomis arba yra sumaišyti. Antrojoje knygoje taip pat yra
neperskaitomų įrašų. Apytikris fotografuotų puslapių datavimas metais ir mėnesiais. Kai kurie
metai pažymėti klaustukais arba skliaustais – tai reiškia, kad jie gauti
interpoliacijos būdu.
Detalesnis puslapių aprašymas
Psl. Metai, mėnesiai |
Psl. Metai, mėnesiai |
|
|
Pateikiamos 17-jo amžiaus pabaigos ir 18-jo amžiaus pradžios Daugailių
bažnyčios krikštų ir santuokų knygos yra labai vertingas istorinis
dokumentas, duodantis galimybę pratęsti į praeitį iš to krašto kilusių šeimų
genealogiją. Nors knygose šimtus kartų kartojasi vis tos pačios standartinės
frazės apie vaikų krikštus ir jaunuolių santuokas, tačiau jos skaitomos su
didžiausiu įdomumu dėl gražių lietuviškų pavardžių. Pasirodo prieš 300 metų
lietuviškos pavardės buvo lygiai tokios pačios kaip ir dabar. Tik tada buvo
žymiai mažiau „poniškų“ galūnių – „vičių“ ir „auskų“. Ponai su slaviškomis
pavardžių galūnėmis gyveno dvaruose, kurie knygose vadinamos „aulomis“. Gal
90 procentų pavardžių yra tikros lietuviškos, ir rašomos rytų aukštaičių
tarme, pavyzdžiui, Ažys (dabar Kazlauskas), Ažienia (dabar
Kazlauskienė), Ažyčia (dabar Kazlauskaitė). Metrikoje yra daugybė istorikams
puikiai žinomų pavardžių, kaip Giedraičiai, Sapiegos, Kosakovskiai,
Strutinskiai, Semenavičiai, Gruodžiai, Rainiai (arkivyskupas Mečislovas
Rainys kilęs iš Daugailių). Yra nemaža ir egzotiškų pavardžių, tokių kaip
Apuokas, Ažys, Bekelnis, Burokas, Čigonas, Drebulis, Gaidelis,
Gaigalas, Ilgarūbis, Juodapilvis, Karalius, Karvelis, Kazokas, Kiškis,
Kiškelis, Kumelys, Kurpis, Paukštelis, Ragaišis, Starkus,
Studentas, Šlepetys, Tauras, Vabalas, Vapsva, Vilkelis, Žirnis. Taigi šios
knygos yra informacijos šaltinis ir kalbininkams. Man buvo labai svarbu čia
rasti 18 įrašų su Straižių giminės prosenelių pavardėmis, tarp jų pavyko
identifikuoti ir mano pro-pro-pro-pro-prosenelius Mykolą Straižį (Michaelis
St(r)eižys arba Straževičius) ir Magdaleną Švėdyčią, bei jų sūnų, mano
pro-pro-pro-prosenelį Jokūbą.
Už netvarkingus krikštų ir santuokų įrašus gal ir neturėtume kaltinti
Daugailių bažnyčios kunigų ir raštininkų. Juk 1700–1721 m. vyko vadinamasis
„Šiaurės karas“, kai Lietuvos teritorija buvo karo arena, kurioje siautėjo
priešiškos švedų ir rusų armijos. Prie to dar prisidėjo labai šaltos
1707–1709 m. žiemos, 1708–1710 m. maras ir badas. Ir štai šitokio chaoso
metu Daugailių bažnyčia sugebėjo funkcionuoti ir net palikti mums
dokumentuotą to krašto žmonių gyvenimo aprašymą.
Pirmoji knyga - 1686 -1731 m.
metrikiniai įrašai