Žemaitijos pavietų žodynas - lietuviškai ir lenkiškai

Pavietas (lenk. powiat) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas LDK nuo XVI a. 2-osios pusės iki XVIII amžiaus.
Lenkijos karalystėje pavietų teises XIV a. antroje pusėje įgijo kaštelionijos – miestas ar pilis, turinti savo kaštelioną. Pavieto valdytoju tapo bajorų seimelio renkamas seniūnas. Po Liublino unijos pavietai buvo įvesti ir Lietuvoje. Pavietais Lietuvos žemėse maždaug iki 1800 m. vadinosi ir valsčiai, vėliau – tik apskritys.
Nuo 1999 m. sausio 1 d., įvykdžius Lenkijos administracinę teritorinę reformą, šalyje sukurta trijų pakopų savivaldos sistema: vaivadija – pavietas – gmina. Sudaryti 65 miestų pavietai ir 314 žemių pavietų. Pagal Europos Sąjungos teritorijų klasifikaciją pavietas atitinka NUTS 4 teritoriją. Didžiausias miesto pavietas yra Varšuva, didžiausias žemės pavietas – Balstogė. Šaltinis - vikipedija

Galbūt žodynėlis su Jūsų ir mūsų pagalba ateity išaugs į didesnį. Rašyti ir siūlyti

Lenkiškai - powiat Lietuviškai - pavietas,
valsčius
Administracinis-teritorinis pavaldumas
     
Berżański Beržėnų XVI a. vid. - Žemaičių sen., 1775–1791? m.- Šiaulių reparticija
Birżyniańskij Biržuvėnų XVI a. vid. - Žemaičių sen., XVIII a. 2-oji p. - Šiaulių reparticija (priklausė Viekšnių dv.)
Ejragolski Ariogalos XVI a. vid. - Žemaitijos sen., XIX a. pab. - Kauno apskr., 1919–1948 m. - Kėdainių apskr., 1948–1950 m. - Vilkijos apskr.
Gondyński Gandingos XVI a. vid. - Žemaičių sen., 1791 m. - Telšių apskr.
Jaswoński Josvainių XVI a. vid. - Žemaičių sen., 1775–1791 m. - Šiaulių reparticija, 1919–1950 m. - Kėdainių apskr.
Korklanski Karklėnų XIV a. - Medininkų žemė, XVI a. vid. - Žemaičių sen., XVIII a. 2-oji p. - Šiaulių reparticija, 1947–1950 m. - Kelmės apskr.
Korszewski Karšuvos XV a. pr. – XVI a. vid. - Žemaičių seniūnija, XIX a. - raseinių apskr.
Kroski Kražių XVI a. vid. - Žemaičių sen., XIX a. – 1947 m. - Raseinių apskr., 1947–1950 m. - Kelmės apskr.
Małych Dyrwian Mažųjų Dirvėnų XVI a. vid. - Žemaičių sen., 1775–1791? m. Šiaulių reparticija
Medyngiański Medingėnų XVI a. vid. - Žemaičių sen., 1775–1791 m. - Šiaulių apskr., 1791 m. - Telšių apskr.
Płotelski Platelių XVI a. vid., - Žemaičių sen., 1775–1791 m. - Šiaulių reparticija, 1791 m. - Telšių reparticija, 1919–1947 m. - Kretingos apskr., 1947–1950 m. - Plungės apskr.
Pojurski Pajūrio XVI a. vid. - Žemaičių sen., XIX a. - Raseinių apskr., 1919 m. - Tauragės apskr.
Polongowski (rus. Полангенская волость) Palangos XVI a. vid. - Žemaičių sen., 1775–1791 m. - Šiaulių reparticija, 1791 m. - Telšių reparticija, XIX a. pr. - Telšių apskr., Vilniaus gubernija, nuo 1819 m. - Gruobinios apskr., Kuršo gubernija, 1919, 1924–1950 m. - Kretingos apskr.
Poturmszewski Patumšių XVI a. vid., Žemaičių sen., 1775–1791 m. - Šiaulių reparticija, 1791 m. - Telšių apskr.
Powondeński Pavandenės XVI a. vid. - Žemaičių sen., 1775–1791 m. - Šiaulių reparticija
Retowski Rietavo XVI a. vid, - Žemaičių sen., 1775–1791 m. - Šiaulių reparticija, XIX a. - Raseinių apskr., 1919–1947 m. - Telšių apskr., 1947–1948 m. - Plungės apskr., 1948–1950 m. - Rietavo apskr.
Rosieńsk Raseinių XVI a. vid. - Žemaičių sen., 1919–1950 m. - Raseinių apskr.
Szawdowski Šiauduvos XIV a. Medininkų žemė, XVI a. vid. - Žemaičių sen., 1791 m. - Telšių reparticija
Szawelski Šiaulių XVI a. vid. - Žemaičių sen., XVIII a. 2-oji p. - Šiaulių reparticija, 1919–1950 m. - Šiaulių apskr.
Telszewski Telšių XVI a. vid., - Žemaičių sen., 1791 m. - Telšių reparticija, 1919–1950 m. - Telšių apskr.
Tendziagolski Tendžiogalos XVI a. vid. - Žemaičių sen., 1775–1791 m. - Šiaulių reparticija
Twerski Tverų XIV a. - Medininkų žemė, XVI a. vid. - Žemaičių sen., 1791 m. - Telšių apskr., nuo XVIII a. pab. Raseinių apskr., 1919–1948 m. - Telšių apskr., 1948–1950 m. - Rietavo apskr.
Użwentski Užvenčio XVI a. vid. - Žemaičių sen., 1791 m. - Šiaulių reparticija, 1919 m. - Telšių apskr., 1919–1947 m. - Šiaulių apskr., 1947–1950 m. - Kelmės apskr.
Widuklewski Viduklės XVI a. vid. - Žemaičių sen., XIX a. ir 1919–1950 m. - Raseinių apskr.
Wielkich Dyrwian Didžiųjų Dirvėnų XVI a. vid. - Žemaičių sen., 1775–1791? m. - Šiaulių reparticija
Wieloński Veliuonos XV–XVI a. Žemaitijos sen., 1919–1947 m. - Kauno apskr., 1947–1950 m. - Jurbarko apskr.
Wieszwiański Viešvėnų XVI a. vidurys - Žemaičių sen., 1791 m. - Telšių reparticija
Wilkiski Vilkijos XVI a. vid. - Žemaičių sen., 1919–1948 m. - Kauno apskr., 1948–1950 m. Vilkijos apskr.
Żerański Žarėnų XVI a. vid. - Žemaičių sen., 1791 ir 1919–1950 m. - Telšių apskr.


Parengta pagal Julijono Petrulio surinktus duomenis (šaltinis:l LVIA_11_ap1_b656(2).pdf)
blue

Vardai kalendoriuose

Kalendoriuose skelbti tautinius vardus pradėta tik nuo XX a. antrojo dešimtmečio vidurio, bet dalis jų dažnai būdavo pateikiami iškraipytų. Pirmąjį didesnį (daugiau kaip 200) senųjų lietuviškų ir prūsiškų vardų sąrašą 1933m. paskelbė ,,Gimtoji kalba“; čia vardai surinkti iš istorijos šaltinių, transponuoti į bendrinę kalbą, sukirčiuoti, prūsų vardai sulietuvinti. Nuo tol senųjų baltiškųjų vardų imta vartoti vis daugiau. Dar daugiau senųjų lietuviškų vardų paskelbta vėlesniuose rekomendaciniuose sąrašuose. Paskutiniame ,,Civilinių apeigų“ leidime (1979) jų įdėta – ir vyriškų, ir moteriškų formų – apie 2500.
Daugiau

Vardų etimologija

Senieji lietuviški vardai. XIII-XV amžiais, kaip liudija rašytiniai istorijos šaltiniai , ir iki tol, priešistoriniais laikais, visos baltų gentys ( lietuviai, latviai, prūsai, jotvingiai, kuršiai , žiemgaliai, sėniai), kaip ir kitos indoeuropiečių tautos, turėjovienanarį įvardijimą – žmonės vadinosi vien vardais.

Tie baltų vardai darybos būdai ir net žodžių, iš kurių jie buvo pasidaromi, reikšmėsmis panašūs į kitų indoeuropiečių ( slavų, germanų, keltų, ilyrų, graikų, hetitų, senovės indų, senovės iranėnų) vardus..
Daugiau

Image

Metrikai

Katalikų bažnyčios parapijoje pildyta knyga su įrašais apie gimimo, krikšto, santuokos ar mirties liudijimus. Europoje, siekiant neleisti sudaryti neteisėtas giminystės santuokas, viduramžiais pradėta epizodiškai vesti asmenų krikšto sąrašus. Įrašų metrikų knygose tvarką 1563 m. nustatė Visuotinis Tridento susirinkimas.

Pagal
Image

Liudijimai

Jau XVI a. kai kuriose valstybėse pradėti rašyti ir mirties liudijimai. Įrašuose buvo nurodoma: asmens gimimo, krikšto, santuokos ar mirties data, vardas, pavardė, gimimo vieta, santuokos liudijimuose – susituokiančių asmenų civilinis statusas, jų amžius ir parašai, taip pat ir liudytojų parašai, mirties liudijimuose – mirusiojo amžius ir palaidojimo data bei
vieta.

daugiau
Image

Dvarų žodynas

Jam pagrindą davė 1919-1939 metų Lietuvos dvarų ir dvarelių sąrašas, kurį parengė prof. Jerzy Ženkiewicz (Lenkija, Torunė, M.Koperniko universitetas)

Daugiau

Vardų žinynas

Ar žinote, kad… populiariausi Lietuvoje bibliniai vardai yra iš Naujojo Testamento: Jonas ~ 45, Ona ~ 35 (dar Ana ~ 10), Tomas – 28, Marija – 21, Petras ~ 20, Saulius ~ 19, Lukas ~ 15, Ieva ~ 14, (dar Eva ~ 2), Rūta 14., (dar Ruta – 46), Paulius – 13 tūkstančių.