......Iš trumpų knygos pastabėlių galima susidaryti vaizdą apie socialinę gyventojų padėtį. Dominuoja paprasti žmoneliai – valdiniai, valstiečiai. Atskirais atvejais pažymėti elgetos („pauper”), visada – kilmės žodžiai „magnificus dominus” (kilnybė), „dominus” (mylista, ponas), sykį – vėliavininkas (Andrius chorązy Čapas), kartą krikštatėviu buvo pats Upytės maršalka Aleksandras Podbereskis, didžiulės Krinčino valdos savininkas. 1698 metų vasario 21 dienos įrašas rodo, kad Stanislovas Aleksandras Pučinskis jau nebe kamendorius, o Pasvalio bažnyčios klebonas. Dvyniai pažymėti žodžiu „gemellos” (lot.), o nesantuokiniai vaikai įvardinti žodžiu „illegitimithori”. Įdomi Stanislavo Bembizos pavardė, primenanti neseną tėvo ar senelio pravardę, prilipusią greičiausiai dėl tikėjimo dalykų. Pagrindinė žmonių masė yra Pasvalio parapijiečiai, retsykiais pasitaiko ir iš kitų parapijų kaimų, kaip antai, Trečionių, kur dauguma gyventojų buvo evangelikai, Raubonių, Suntautų, Ličiūnų, Krinčino, Pajiešmenės ir kt.

...pačioje knygoje daugybė klaidų ir netikslumų, kartais vikaras nesugebėdavo suprantamai užrašyti ne tik žmogaus pavardės, bet ir kaimo, iš kurio anas atvyko. Todėl ir, tarkim, Pervalkų kaimo užrašymas varijuoja nuo Pervalcis, Pelualcis, Przewłok iki Przewalcis, Przewałki ir galų gale Parwalki. O ką jau kalbėti apie išblukusias, nuplyšusias ar pradurtas perveriant knygą vietas, kurios jau amžiams palaidotos, nes nebeperskaitysi to, ko nėra.

Teturėjau norą priminti pasauliui, kad dar gyvena tokia sena senutėlė Pasvalio bažnyčios knyga, laukianti savų magistrantų ir doktorantų, sunkiai ir ilgai ją, o paskui ir kitas, vėlesnes, tyrinėsiančių, kurią pradėjo rašyti 1697 metų sausio 13 dieną kunigas Stanislovas Pučinskis ad populi et Dei Gloriam...

Algimantas Krinčius
2004.IV.10.