Telšių vyskupijos parapijos lenkiškai - lietuviškai
Galbūt žodynėlis su Jūsų ir mūsų pagalba ateity išaugs į didesnį. Rašyti ir siūlyti
| Lenkiškai (paraffia) | Rusiškai (волость) | Lietuviškai (parapija) | Dekanatas |
| Dorbianska | Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapija | Palangos | |
| Ginteliska | Gintališkių Šv. apaštalo evangelisto Mato parapija | Žemaičių Kalvarijos | |
| Gorzdowska | Gargždų Šv. arkangelo Mykolo parapija | Gargždų | |
| Janopolska | Janapolės Šv. Arkangelo Mykolo parapija | Telšių | |
| Kalwaryyska | Žemaičių Kalvarijos Švč. M. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika | ||
| Kontowska | Kantaučių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapija | Žemaičių Kalvarijos | |
| Korcianska | Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia Kuršėnų parapija |
Šiaulių vyskupija | |
| Kretyngowska | Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapija | Palangos | |
| Laukowska | Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo parapija | Šilalės | |
| Luknicka | Luokės Visų Šventųjų parapija | Telšių | |
| Masiadska | Mosėdžio Šv. arkangelo Mykolo parapija | Skuodo | |
| Olsiadska | Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapija | Žemaičių Kalvarijos | |
| Plotelska | Platelių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapija | Žemaičių Kalvarijos | |
| Salantewska | Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapija | Palangos | |
| Siadska | Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapija - Sedos Šv. Jono Nepomuko bažnyčia | Mažeikių | |
| Szkudska | Skuodo Švč. Trejybės parapija | Skuodo | |
| Telszewska | Telšių katedra ir Šv. Antano Paduviečio parapija, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapija (Telšių mažoji) |
Telšių | |
| Пограмонцы | Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapija | Tauragės | |
| Pikielska | Pikelių Švč. Trejybės parapija | Mažeikių | |
| Plungienska | Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapija | Žemaičių Kalvarijos | |
| Palongowska | Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapija | Palangos | |
| Powondenska | Povandenės Šv. Onos parapija | Telšių | |
| Tyrkszlewska | Tirkšlių Kristaus Karaliaus parapija | Mažeikių | |
| Twerska | Tverų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapija | Žemaičių Kalvarijos | |
| Vornienska | Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapija (ir buvusi katedra) – Varnių Šv. Aleksandro bažnyčia | Telšių | |
| Zoranska | Žarėnų Šv. vyskupo Stanislovo parapija | Telšių | |
| Žemelanska | Žemalės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapija | Mažeikių | |
Vardai kalendoriuose
Kalendoriuose skelbti tautinius vardus pradėta tik nuo XX a. antrojo dešimtmečio vidurio, bet dalis jų dažnai būdavo pateikiami iškraipytų. Pirmąjį didesnį (daugiau kaip 200) senųjų lietuviškų ir prūsiškų vardų sąrašą 1933m. paskelbė ,,Gimtoji kalba“; čia vardai surinkti iš istorijos šaltinių, transponuoti į bendrinę kalbą, sukirčiuoti, prūsų vardai sulietuvinti. Nuo tol senųjų baltiškųjų vardų imta vartoti vis daugiau. Dar daugiau senųjų lietuviškų vardų paskelbta vėlesniuose rekomendaciniuose sąrašuose. Paskutiniame ,,Civilinių apeigų“ leidime (1979) jų įdėta – ir vyriškų, ir moteriškų formų – apie 2500.
Daugiau
Vardų etimologija
Senieji lietuviški vardai. XIII-XV amžiais, kaip liudija rašytiniai istorijos šaltiniai , ir iki tol, priešistoriniais laikais, visos baltų gentys ( lietuviai, latviai, prūsai, jotvingiai, kuršiai , žiemgaliai, sėniai), kaip ir kitos indoeuropiečių tautos, turėjovienanarį įvardijimą – žmonės vadinosi vien vardais.
Tie baltų vardai darybos būdai ir net žodžių, iš kurių jie buvo pasidaromi, reikšmėsmis panašūs į kitų indoeuropiečių ( slavų, germanų, keltų, ilyrų, graikų, hetitų, senovės indų, senovės iranėnų) vardus..
Daugiau
Metrikai
Katalikų bažnyčios parapijoje pildyta knyga su įrašais apie gimimo, krikšto, santuokos ar mirties liudijimus. Europoje, siekiant neleisti sudaryti neteisėtas giminystės santuokas, viduramžiais pradėta epizodiškai vesti asmenų krikšto sąrašus. Įrašų metrikų knygose tvarką 1563 m. nustatė Visuotinis Tridento susirinkimas.
Pagal
Liudijimai
Jau XVI a. kai kuriose valstybėse pradėti rašyti ir mirties liudijimai. Įrašuose buvo
nurodoma: asmens gimimo, krikšto, santuokos ar mirties data, vardas, pavardė, gimimo vieta, santuokos liudijimuose – susituokiančių asmenų civilinis statusas, jų amžius ir parašai, taip pat ir liudytojų parašai, mirties liudijimuose – mirusiojo amžius ir palaidojimo data bei
vieta.
Dvarų žodynas
Jam pagrindą davė 1919-1939 metų Lietuvos dvarų ir dvarelių sąrašas, kurį parengė prof. Jerzy Ženkiewicz (Lenkija, Torunė, M.Koperniko universitetas)
Daugiau